Iš daugybės pasakojimų apie vokiečių gyventojų bėgimą ir trėmimą sužinome apie staigią ir prievartinę gimtinės netektį Antrojo pasaulinio karo pabaigoje. Dažniausiai tokie pasakojimai baigiasi penktojo dešimtmečio pabaigoje. Iš akių visiškai išleidžiama ta aplinkybė, kad Prūsų žemėje dar gyveno daugybė žmonių, kuriems buvo sunku apsispręsti, ar jie vokiečiai, ar lenkai. Tačiau nuo šeštojo dešimtmečio Vokietijos Federacinė respublika jiems ėmė atrodyti vis patrauklesnė. Lenkijos valdžios reakcija į tai buvo bejėgiška.
Dok. 26: 1950 m. kovo 20 d. Mrongovo (Mrągowo) seniūno raštas Olštyno (Allenstein) vaivadai
AP w Olsztynie, UWO, sygn. 279, l. 7.
Pranešu Jums, pilieti vaivada, kad čionykštėje apskrityje sklinda gandai apie tariamą lig šiol dar padalintų šeimų išvykimą kitapus Oderio. Ryšium su tuo pateikiama gerokai daugiau prašymų išvykti į Vokietiją, kilo tiesiog nesveika isterija. Dauguma gyventojų, kurie nori išvykti į Vokietiją, sėdi ant sukrautų lagaminų ir, kad turėtų pakankamai maisto kelionei, papjovė laikytus paukščius ir paskerdė kiaules.
Lenkijos jungtinės darbo partijos (PZPR) apskrities komitetas, vietinės žinybos ir valstybės saugumo tarnyba imasi visko, kad padarytų galą žalingai propagandai, bet jokio efekto nepasiekia. Į bet kokius protingus argumentus gyventojai reaguoja maždaug taip: „Meluojate mums sakydami, kad nėra transporto. Jie rašo mums, kad transportas yra, ir mes visi galime išvažiuoti.“
Pridedu atitinkamą iškarpą iš vokiškos spaudos. Šių metų kovo 14 dieną Lenkijos vakarų sąjungos (PZZ) Mrongovo rajono vadovas pasakė politinių ir visuomeninių reikalų referentui Stabrowskiui, kad Piše (Pisz) oficialiai vaikšto milicijos emisarai ir sudarinėja į Vokietiją vykstančių gyventojų sąrašus.
Apie tai piliečiui Ratajui papasakojo pilietis Aptacy’s iš Pišo, kuris yra Lenkijos vakarų sąjungos Pišo apskrities komiteto narys.
Paskleista propaganda padarė neigiamą poveikį vietinių gyventojų požiūriui į derliaus nuėmimo darbus. Piliečiai viršaičiai pasitarime, vykusiame 1950 metų kovo 14 dieną man pranešė, kad vietinius gyventojus vis dar įtakoja gandai apie išvykimą į sritis anapus Oderio, tad gyvenimą čionykštėse bendruomenėse jie suvokia kaip laikiną ir visiškai nebesirūpina ūkininkavimu savo sodybose. Nors tokia laikysena dar nėra masiška, tačiau daugelyje bendruomenių daugėja atvejų, kai autochtonai gyventojai apleidžia savo ūkius apie tai oficialiai nepranešę valdžios organams ir įsidarbina valstybinėse žemės ūkio bendrijose (PGR).
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus faktus prašau piliečio vaivados priimti sprendimą, kokių reikia imtis priemonių, kad būtų nuslopinta kenksminga propaganda.
Šaltinis: Jankowiak, Stanisław (Hrsg.): Wyjazdy Niemców z Polski w latach 1950–1959. Wybór dokumentów, Poznań 2010.