Kur iš tikrųjų yra Prūsų žemė?

Europoje yra kraštas, vadinamas įvairiais vardais.

Vokiečiams – tai Rytų Prūsija, lenkams – Varmija ir Mozūrija (Warmia i Mazury), lietuviams – Klaipėdos kraštas arba Mažoji Lietuva, o rusams – Kaliningrado sritis (Oblastʼ Kaliningrad).

Ar visuomet skirtingi pavadinimai reiškia vieną ir tą patį? Kitaip tariant, ar šios atskiros dalys apskritai apsijungia į vieną kraštą, vieną regioną?

 

Kas yra regionas?

Pagal šiuolaikinę sampratą regionai nebeturi įtvirtintų sienų su spygliuota tvora ar muitinėmis, jie neturi nei savos valiutos, nei kariuomenės – tai yra, tokių dalykų, kurie paprastai siejami su suvereniomis valstybėmis. Regionai yra veikiau teritorijos, egzistuojančios žmonių įsivaizduojamame pasaulyje. Jų erdvės kinta ir gali peržengti valstybių sienas. Žmogus gali jaustis priklausantis kuriam nors regionui, bet tai nekliudo jam susisaistyti ir su kitais regionais: pavyzdžiui, su regionu, kuriame jis kadaise gyveno, o dabar ten galbūt liko gyventi šeima ir draugai, arba jeigu poilsiaviečių regione nusiperka butą atostogoms leisti, arba jeigu tampa tolimesniame krašte įsikūrusios futbolo komandos sirgaliumi.

 

Prūsų žemė kaip prisiminimų regionas

Po Antrojo pasaulinio karo vokiečiai, lenkai, rusai ir lietuviai su Prūsų žeme turėjo daug sunkumų. Kai buvo nustatyta nauja valstybinė siena ir kone visiškai „pakeisti“ gyventojai, dauguma vokiečių išgyveno netektį, o naujai atsikėlę lenkai, lietuviai, rusai, ukrainiečiai ir kitos gyventojų grupės neįprastoje aplinkoje jautėsi svetimi. Tai labiausiai išryškėjo šio krašto dalyje, kurią perėmė Sovietų Sąjunga: šiaurinė regiono dalis buvo pervadinta „Kaliningrado sritimi“, apie praeitį, didele dalimi susijusią su vokiečiais, turėjo nelikti nė prisiminimo.

Bėgant laikui šis regionas tapo lenkų, lietuvių ir rusų gimtine, o vokiečiai nuo Rytų bloko žlugimo 1989–1991 metais ten ir vėl gali lankytis kiek panorėję. Tad nieko nuostabaus, kad pastaruoju metu lenkai ir rusai vis dažniau kalba apie Rytų Prūsiją (Prusy Wschodnie arba Vostočnaja Prussija), o vokiečiai – apie Mozūriją, net jeigu ir visiškai skirtingai įsivaizduoja ir vertina istorinę praeitį, kraštovaizdžio patrauklumą arba reikšmingas šio regiono asmenybes. Tokią būseną labai taikliai nusako sąvoka „padalintas atsiminimų regionas“. Žodis „padalintas“ gali būti suprantamas dvejopai: nužymėtos sienos, kurios skiria (plg. angl. divided), arba bendra patirtis, kuri jungia (plg. angl. shared).

 

Kodėl tą regioną vadiname Prūsų žeme?

Kaip jau išsiaiškinome, vargu ar įmanoma rasti tokį pavadinimą, kuris bent apytiksliai atitiktų visus keturis požiūrius – vokiečių, lenkų, lietuvių ir rusų. Todėl pasirinkome pavadinimą, kuris kalbos prasme sąmoningai netinkamas, mat primena jau nebeegzistuojančią baltų tautą prūsus. Tai suteikia galimybę atsiriboti nuo klausimo, kuris kartais sukelia itin aštrių nesutarimų, vis iškildavusių devynioliktame ir dvidešimtame amžiuje nacionalizmo laikais.

 

 

 

Kas ir kada vyko Prūsų žemėje?

 

Chronologinė lentelė

Ši apžvalga padės susiorientuoti laike. Pagrindinis dėmesys skiriamas politiniams įvykiams. Kultūrinė ir struktūrinė raida aptariama dešimtyje temų.

 

Viduramžiai

IX a.   

Prūsų žemėje įkurta prekyvietė (tarpregioninis prekybinis centras) Truso

997                            

Pas prūsus su misija atvyksta šv. Adalbertas (Vaitiekus)

1226   

Lenkijos kunigaikštis Konradas Mazovietis pakviečia Vokiečių ordiną į pagalbą kovose su Prūsų žemės „pagonimis“. Paskui Ordino riterius iš Vidurio ir Vakarų Europos atseka ir valstiečiai

1309                          

Marienburgas tampa didžiojo Vokiečių ordino magistro sostine

XIV a.

Iš Mozūrijos ir Pamario į Prūsų žemę atsikelia lenkakalbiai, kurie vėliau pavadinti mozūrais

1410   

Žalgirio/Tanenbergo/Griunvaldo mūšis tarp Vokiečių ordino ir jungtinės lenkų ir lietuvių kariuomenės, Vokiečių ordino pralaimėjimas

1440   

Įkuriama Prūsijos sąjunga: Prūsų žemės kilmingieji susivienija su miestiečiais kovoje su Vokiečių ordinu

1454 – 1466   

Trylikos metų karas

1466   

Torunės taika: Varmės vyskupija ir vakarinė Prūsų žemės dalis apie Dancigą, Torunę ir Elbingą atitenka Lenkijos Karalystei (Karališkoji Prūsija), kita Prūsų žemės dalis lieka Vokiečių ordinui, kuriam tenka prisiekti vasalinę ištikimybę Lenkijos karaliui

 

Ankstyvieji naujieji laikai

1525   

Priimama Reformacija ir Ordino valstybė paverčiama pasaulietine Prūsijos kunigaikštyste, Lenkijos Karalystės vasale; Albrechtas Brandenburgietis Krokuvoje prisiekia vasalo ištikimybe Žygimantui Senajam

1544   

Įkuriamas Karaliaučiaus universitetas, kurį ištisus šimtmečius lankys ir lenkų, ir lietuvių studentai

1564/65         

Kontrreformacija: Varmės vyskupas Stanislovas Hozijus Braunsberge įkuria jėzuitų kolegiją

1618   

Brandenburgo kurfiurstai paveldi Prūsijos kunigaikštystės sostą

1618–1648     

Trisdešimties metų karas; Prūsų žemės pajūrio ruožus laikinai (1629–1635) užima kariniai švedų daliniai

1654–1660     

Karas tarp Švedijos ir Abiejų Tautų Respublikos, laikinai prisijungia ir Brandenburgas, Danija ir Transilvanija

1657   

Vėluvos sutartis: Brandenburgo kurfiurstas pasiekia Prūsijos kunigaikštystės nepriklausomybę nuo Lenkijos

1678                          

Švedų kariniai daliniai vėl užpuola Prūsų žemę

1701   

Karaliaučiuje karaliumi Prūsijoje karūnuojamas kurfiurstas, Brandenburgo markgrafas ir kunigaikštis Prūsijoje Frydrichas III, nuo tol Frydrichas I

XVIII a. pradžia        

Po niokojančio karo, blogų derlių, maro epidemijos ir bado atsikelia naujakuriai, visų prima, į šiaurinę Prūsų –žemę iš Lietuvos, Mozūrijos ir Zalcburgo (religiniai pabėgėliai)

1756–1763                

Septynerių metų karas, Prūsų žemę užima rusų daliniai

1772   

Pirmasis Lietuvos ir Lenkijos valstybės padalinimas; Varmė ir ligtol Lenkijai priklausiusi Karališkoji Prūsija atitenka Prūsijos Karalystei; Prūsų žemė pradedama vadinti Rytų Prūsija

1793   

Antrasis Abiejų Tautų Respublikos padalinimas, Dancigas ir Torunė atitenka Prūsijos Karalystei

1795   

Trečiasis Abiejų Tautų Respublikos padalinimas, Lietuva ir Lenkija netenka savarankiškumo

XIX amžius

1806/07         

Napoleonas užkariauja didelę dalį Europos ir žygiuoja į Rytus: Frydlando ir Prūsų Ylavos mūšiai, Prūsijos karaliaus dvaras pabėga į Klaipėdą

1807   

Tilžės taika tarp Napoleono ir caro Aleksandro I: valdžios sferų Europoje pasidalinimas

1830/31                     

Lapkričio sukilimas Lenkijoje ir Lietuvoje, Lenkijos ir Rusijos karas

1848                          

Revoliucija Vidurio Europoje

Šeštasis dešimtmetis Prūsų žemėje statomas pirmasis geležinkelis, Prūsijos Rytų geležinkelio linija

1863                          

Sausio sukilimas Lenkijoje ir Lietuvoje

1877                          

Pirmoji piligrimystė į Dytrichsvaldę/Getšvaldą

XX amžius

1914/15         

Pirmasis pasaulinis karas: rusų ir vokiečių kariuomenių mūšiai, Prūsų žemėje mūšis prie Tanenbergo (1914 m. rugpjūtis) ir Mozūrų Žiemos mūšis (1915 m. vasaris)

1918   

Pirmojo pasaulinio karo pabaiga, Lietuvos ir Lenkijos nepriklausomybė

1919   

Taikos derybos Pirmojo pasaulinio karo pabaigoje, Versalio taika: Vokietijos Rytų Prūsijos provincija tampa eksklavu dėl Lenkijos koridoriaus prie Baltijos jūros

1920   

Referendumas pietinėse Prūsų žemės apskrityse dėl priklausomybės Vokietijai arba Lenkijai; nubalsuota už Vokietiją; Klaipėdos kraštą valdo Tautų Sąjunga, saugo prancūzų daliniai

1923   

Lietuva aneksuoja Klaipėdos kraštą

1939   

Kovo 22-oji: Vokietija aneksuoja Klaipėdos kraštą

1939   

Rugsėjo 1-oji: Antrojo pasaulinio karo pradžia Vokietijai užpuolus Lenkiją

1941   

Birželio 22-oji: Vokietija užpuola Sovietų Sąjungą

1944   

Vokiečiai pradeda bėgti iš Prūsų žemės

1945   

Jaltos sutartis dėl teritorijų pasidalinimo po Antrojo pasaulinio karo: Prūsų žemės padalinimas: pietinė dalis – Lenkijai, Šiaurinė – Rusijos Federacijai, Klaipėdos kraštas – Lietuvos TSR; Raudonoji Armija šturmuoja Karaliaučių; Potsdamo sutartis; vokiečiai bėga ir yra tremiami, Lenkija ir Sovietų Sąjunga organizuoja jų perkraustymą

Šeštasis dešimtmetis Pirmoji etninių vokiečių emigracijos banga iš Varmijos ir Mozūrijos iš pradžių į VDR, paskui visų pirma į Vokietijos Federacinę Respubliką

1970   

Gruodis: lenkų laivų statyklų darbininkų, visų pirma, Gdynios, Ščecino, Gdansko ir Elbingo, sukilimas prieš komunistų valdžią

Aštuntasis dešimtmetis        

Antroji etninių vokiečių emigracijos banga iš Varmijos ir Mozūrijos į Vokietijos Federacinę Respubliką

Naujausieji laikai

1989                          

Politinė pertvarka Lenkijoje

1991   

Sovietų Sąjungos subyrėjimas, faktinė Lietuvos nepriklausomybė; įkuriamas Klaipėdos universitetas

1998   

Valdymo reforma Lenkijoje: įkuriama Varmijos ir Mozūrijos vaivadija

1999   

Olštyne įkuriamas Varmijos ir Mozūrijos universitetas

2004   

Lenkija ir Lietuva įstoja į Europos Sąjungą, joje Kaliningrado sritis tampa Rusijos eksklavu

2005   

Karaliaučiaus/Kaliningrado įkūrimo 750 metų iškilmės