Kur iš tikrųjų yra Prūsų žemė?
Europoje yra kraštas, vadinamas įvairiais vardais.
Vokiečiams – tai Rytų Prūsija, lenkams – Varmija ir Mozūrija (Warmia i Mazury), lietuviams – Klaipėdos kraštas arba Mažoji Lietuva, o rusams – Kaliningrado sritis (Oblastʼ Kaliningrad).
Ar visuomet skirtingi pavadinimai reiškia vieną ir tą patį? Kitaip tariant, ar šios atskiros dalys apskritai apsijungia į vieną kraštą, vieną regioną?
Kas yra regionas?
Pagal šiuolaikinę sampratą regionai nebeturi įtvirtintų sienų su spygliuota tvora ar muitinėmis, jie neturi nei savos valiutos, nei kariuomenės – tai yra, tokių dalykų, kurie paprastai siejami su suvereniomis valstybėmis. Regionai yra veikiau teritorijos, egzistuojančios žmonių įsivaizduojamame pasaulyje. Jų erdvės kinta ir gali peržengti valstybių sienas. Žmogus gali jaustis priklausantis kuriam nors regionui, bet tai nekliudo jam susisaistyti ir su kitais regionais: pavyzdžiui, su regionu, kuriame jis kadaise gyveno, o dabar ten galbūt liko gyventi šeima ir draugai, arba jeigu poilsiaviečių regione nusiperka butą atostogoms leisti, arba jeigu tampa tolimesniame krašte įsikūrusios futbolo komandos sirgaliumi.
Prūsų žemė kaip prisiminimų regionas
Po Antrojo pasaulinio karo vokiečiai, lenkai, rusai ir lietuviai su Prūsų žeme turėjo daug sunkumų. Kai buvo nustatyta nauja valstybinė siena ir kone visiškai „pakeisti“ gyventojai, dauguma vokiečių išgyveno netektį, o naujai atsikėlę lenkai, lietuviai, rusai, ukrainiečiai ir kitos gyventojų grupės neįprastoje aplinkoje jautėsi svetimi. Tai labiausiai išryškėjo šio krašto dalyje, kurią perėmė Sovietų Sąjunga: šiaurinė regiono dalis buvo pervadinta „Kaliningrado sritimi“, apie praeitį, didele dalimi susijusią su vokiečiais, turėjo nelikti nė prisiminimo.
Bėgant laikui šis regionas tapo lenkų, lietuvių ir rusų gimtine, o vokiečiai nuo Rytų bloko žlugimo 1989–1991 metais ten ir vėl gali lankytis kiek panorėję. Tad nieko nuostabaus, kad pastaruoju metu lenkai ir rusai vis dažniau kalba apie Rytų Prūsiją (Prusy Wschodnie arba Vostočnaja Prussija), o vokiečiai – apie Mozūriją, net jeigu ir visiškai skirtingai įsivaizduoja ir vertina istorinę praeitį, kraštovaizdžio patrauklumą arba reikšmingas šio regiono asmenybes. Tokią būseną labai taikliai nusako sąvoka „padalintas atsiminimų regionas“. Žodis „padalintas“ gali būti suprantamas dvejopai: nužymėtos sienos, kurios skiria (plg. angl. divided), arba bendra patirtis, kuri jungia (plg. angl. shared).
Kodėl tą regioną vadiname Prūsų žeme?
Kaip jau išsiaiškinome, vargu ar įmanoma rasti tokį pavadinimą, kuris bent apytiksliai atitiktų visus keturis požiūrius – vokiečių, lenkų, lietuvių ir rusų. Todėl pasirinkome pavadinimą, kuris kalbos prasme sąmoningai netinkamas, mat primena jau nebeegzistuojančią baltų tautą prūsus. Tai suteikia galimybę atsiriboti nuo klausimo, kuris kartais sukelia itin aštrių nesutarimų, vis iškildavusių devynioliktame ir dvidešimtame amžiuje nacionalizmo laikais.
Kas ir kada vyko Prūsų žemėje?
Chronologinė lentelė
Ši apžvalga padės susiorientuoti laike. Pagrindinis dėmesys skiriamas politiniams įvykiams. Kultūrinė ir struktūrinė raida aptariama dešimtyje temų.
Viduramžiai
IX a.
Prūsų žemėje įkurta prekyvietė (tarpregioninis prekybinis centras) Truso
997
Pas prūsus su misija atvyksta šv. Adalbertas (Vaitiekus)
1226
Lenkijos kunigaikštis Konradas Mazovietis pakviečia Vokiečių ordiną į pagalbą kovose su Prūsų žemės „pagonimis“. Paskui Ordino riterius iš Vidurio ir Vakarų Europos atseka ir valstiečiai
1309
Marienburgas tampa didžiojo Vokiečių ordino magistro sostine
XIV a.
Iš Mozūrijos ir Pamario į Prūsų žemę atsikelia lenkakalbiai, kurie vėliau pavadinti mozūrais
1410
Žalgirio/Tanenbergo/Griunvaldo mūšis tarp Vokiečių ordino ir jungtinės lenkų ir lietuvių kariuomenės, Vokiečių ordino pralaimėjimas
1440
Įkuriama Prūsijos sąjunga: Prūsų žemės kilmingieji susivienija su miestiečiais kovoje su Vokiečių ordinu
1454 – 1466
Trylikos metų karas
1466
Torunės taika: Varmės vyskupija ir vakarinė Prūsų žemės dalis apie Dancigą, Torunę ir Elbingą atitenka Lenkijos Karalystei (Karališkoji Prūsija), kita Prūsų žemės dalis lieka Vokiečių ordinui, kuriam tenka prisiekti vasalinę ištikimybę Lenkijos karaliui
Ankstyvieji naujieji laikai
1525
Priimama Reformacija ir Ordino valstybė paverčiama pasaulietine Prūsijos kunigaikštyste, Lenkijos Karalystės vasale; Albrechtas Brandenburgietis Krokuvoje prisiekia vasalo ištikimybe Žygimantui Senajam
1544
Įkuriamas Karaliaučiaus universitetas, kurį ištisus šimtmečius lankys ir lenkų, ir lietuvių studentai
1564/65
Kontrreformacija: Varmės vyskupas Stanislovas Hozijus Braunsberge įkuria jėzuitų kolegiją
1618
Brandenburgo kurfiurstai paveldi Prūsijos kunigaikštystės sostą
1618–1648
Trisdešimties metų karas; Prūsų žemės pajūrio ruožus laikinai (1629–1635) užima kariniai švedų daliniai
1654–1660
Karas tarp Švedijos ir Abiejų Tautų Respublikos, laikinai prisijungia ir Brandenburgas, Danija ir Transilvanija
1657
Vėluvos sutartis: Brandenburgo kurfiurstas pasiekia Prūsijos kunigaikštystės nepriklausomybę nuo Lenkijos
1678
Švedų kariniai daliniai vėl užpuola Prūsų žemę
1701
Karaliaučiuje karaliumi Prūsijoje karūnuojamas kurfiurstas, Brandenburgo markgrafas ir kunigaikštis Prūsijoje Frydrichas III, nuo tol Frydrichas I
XVIII a. pradžia
Po niokojančio karo, blogų derlių, maro epidemijos ir bado atsikelia naujakuriai, visų prima, į šiaurinę Prūsų –žemę iš Lietuvos, Mozūrijos ir Zalcburgo (religiniai pabėgėliai)
1756–1763
Septynerių metų karas, Prūsų žemę užima rusų daliniai
1772
Pirmasis Lietuvos ir Lenkijos valstybės padalinimas; Varmė ir ligtol Lenkijai priklausiusi Karališkoji Prūsija atitenka Prūsijos Karalystei; Prūsų žemė pradedama vadinti Rytų Prūsija
1793
Antrasis Abiejų Tautų Respublikos padalinimas, Dancigas ir Torunė atitenka Prūsijos Karalystei
1795
Trečiasis Abiejų Tautų Respublikos padalinimas, Lietuva ir Lenkija netenka savarankiškumo
XIX amžius
1806/07
Napoleonas užkariauja didelę dalį Europos ir žygiuoja į Rytus: Frydlando ir Prūsų Ylavos mūšiai, Prūsijos karaliaus dvaras pabėga į Klaipėdą
1807
Tilžės taika tarp Napoleono ir caro Aleksandro I: valdžios sferų Europoje pasidalinimas
1830/31
Lapkričio sukilimas Lenkijoje ir Lietuvoje, Lenkijos ir Rusijos karas
1848
Revoliucija Vidurio Europoje
Šeštasis dešimtmetis Prūsų žemėje statomas pirmasis geležinkelis, Prūsijos Rytų geležinkelio linija
1863
Sausio sukilimas Lenkijoje ir Lietuvoje
1877
Pirmoji piligrimystė į Dytrichsvaldę/Getšvaldą
XX amžius
1914/15
Pirmasis pasaulinis karas: rusų ir vokiečių kariuomenių mūšiai, Prūsų žemėje mūšis prie Tanenbergo (1914 m. rugpjūtis) ir Mozūrų Žiemos mūšis (1915 m. vasaris)
1918
Pirmojo pasaulinio karo pabaiga, Lietuvos ir Lenkijos nepriklausomybė
1919
Taikos derybos Pirmojo pasaulinio karo pabaigoje, Versalio taika: Vokietijos Rytų Prūsijos provincija tampa eksklavu dėl Lenkijos koridoriaus prie Baltijos jūros
1920
Referendumas pietinėse Prūsų žemės apskrityse dėl priklausomybės Vokietijai arba Lenkijai; nubalsuota už Vokietiją; Klaipėdos kraštą valdo Tautų Sąjunga, saugo prancūzų daliniai
1923
Lietuva aneksuoja Klaipėdos kraštą
1939
Kovo 22-oji: Vokietija aneksuoja Klaipėdos kraštą
1939
Rugsėjo 1-oji: Antrojo pasaulinio karo pradžia Vokietijai užpuolus Lenkiją
1941
Birželio 22-oji: Vokietija užpuola Sovietų Sąjungą
1944
Vokiečiai pradeda bėgti iš Prūsų žemės
1945
Jaltos sutartis dėl teritorijų pasidalinimo po Antrojo pasaulinio karo: Prūsų žemės padalinimas: pietinė dalis – Lenkijai, Šiaurinė – Rusijos Federacijai, Klaipėdos kraštas – Lietuvos TSR; Raudonoji Armija šturmuoja Karaliaučių; Potsdamo sutartis; vokiečiai bėga ir yra tremiami, Lenkija ir Sovietų Sąjunga organizuoja jų perkraustymą
Šeštasis dešimtmetis Pirmoji etninių vokiečių emigracijos banga iš Varmijos ir Mozūrijos iš pradžių į VDR, paskui visų pirma į Vokietijos Federacinę Respubliką
1970
Gruodis: lenkų laivų statyklų darbininkų, visų pirma, Gdynios, Ščecino, Gdansko ir Elbingo, sukilimas prieš komunistų valdžią
Aštuntasis dešimtmetis
Antroji etninių vokiečių emigracijos banga iš Varmijos ir Mozūrijos į Vokietijos Federacinę Respubliką
Naujausieji laikai
1989
Politinė pertvarka Lenkijoje
1991
Sovietų Sąjungos subyrėjimas, faktinė Lietuvos nepriklausomybė; įkuriamas Klaipėdos universitetas
1998
Valdymo reforma Lenkijoje: įkuriama Varmijos ir Mozūrijos vaivadija
1999
Olštyne įkuriamas Varmijos ir Mozūrijos universitetas
2004
Lenkija ir Lietuva įstoja į Europos Sąjungą, joje Kaliningrado sritis tampa Rusijos eksklavu
2005
Karaliaučiaus/Kaliningrado įkūrimo 750 metų iškilmės