„Rytų Prūsijos tragedija“
Pabėgimas ir tremtis iš Prūsų žemės 1944/45 metais, palyginus mokyklinius vadovėlius, plačiausiai aprašytas Lietuvoje, nors pavadinimas „Rytų Prūsijos tragedija“ iš pradžių sugestijuoja kai ką kita. Čia perspausdintuose dviejuose atversto vadovėlio puslapiuose apžvelgiamos nuo paskutinio XX amžiaus dešimtmečio vykstančios diskusijos, kurios XXI amžiaus pradžioje dar labiau sustiprėjo, o taip pat ir įvairiai medijose nagrinėjama ši tema. Istoriniaime žemėlapyje rodyklėmis su skaičiais nurodoma, kad buvo du milijonai pabėgėlių, tai atitinka ir Vokietijos Federacinės Respublikos vadovėliuose pateikiamus duomenis. Be to, lietuviško vadovėlio autoriai ne vien pavaizduoja judėjimą į Vakarus, bet ir kitas aplinkybes: žemėlapyje įrašyta trijų nuskandintų laivų „Wilhelm Gustloff“, „Goya“ ir „Steuben“ data ir vieta. Iš žemėlapio legendos sužinome, kad šiuos tris laivus torpedavo sovietiniai povandeniniai laivai ir nuskandino 20 000 žmonių. Tad Lietuvoje, kuri iki 1990 metų priklausė Sovietų Sąjungai, Raudonosios Armijos vaidmuo vertinamas labai kritiškai. Panašią tendenciją matome ir naujesniuose lenkiškuose vadovėliuose. Tačiau lenkiškuose vadovėliuose beveik nėra nuotraukų, kurios rodytų vokiečių žmones kaip aukas, o jų randame aptariamame lietuviškame vadovėlyje: motinos su mažais vaikais žiemos speige sėdi ant geležinkelio bėgių. Ši nuotrauka, kurią galima gauti iš tarptautinių vaizdo medžiagos agentūrų, kitose publikacijose panaudota perkeltųjų asmenų, vad. dipukų (angl. Displaced Persons), holokaustą pergyvenusiųjų ir pabėgėlių iš Lenkijos istorijai iliustruoti. Dabartiniams laikams būdingas susitaikymas, ši tendencija dokumentuota nuotraukomis ir tekstu apie buvusiųjų vokiečiakalbių klaipėdiškių susitikimą su kaimynais lietuviais, kuris įvyko 2006 metais.
Šaltinis: Ignas Kapleris ir kt. Laikas. Istorijos vadovėlis 10 klasei. I dalis. Vilnius, 2007, p. 100–101.