Dauguma žinomų pasakojimų apie metus po 1945-ųjų Prūsų žemėje pasižymi niūriais vargo ir nepriteklių vaizdais. Netikėtai kitokie įspūdžiai: dėmesio centre – jauni žmonės ir gyvenimo džiaugsmas.

Pasakoja Alicja Fidrysiak:

Atgautose žemėse penktojo dešimtmečio pabaigoje – šeštojo pradžioje viešpatavo neįprastai nuotaikinga atmosfera. Bėgant laikui smagi nuotaika ėmė gožti visai kitokius, kartais nemalonius prisiminimus. […]

Vasarą vykdavo šokiai, dažniausiai Unguros [vok. Angerburg, lenk. Węgorzewo] kanalo prieplaukoje, pačiame miesto centre. Mauro [vok. Mauersee, lenk. Mamry] ežeras už trijų-keturių kilometrų nuo centro it magnetas traukė jaunus žmones. Susitikę po darbo jie traukdavo į paplūdimį žaisti tinklinio, o paskui maudytis. Tie, kurie ieškodavo ramybės, „mirkydavo ežere meškeres“ ir parsinešdavo namo pilnus maišus žuvų, jas suleisdavo į vonias ir praustuves. Viena iš didžiausių pramogų būdavo išvykos nedideliu laiveliu, kuris išplaukdavo iš kanalo ir kelias valandas plaukiodavo po Mozūrijos ežerus. Gienia Mojska nusiuntė savo šeimai į Polianus (lenk. Polany) dvi mažas nuotraukėles, nufotografuotas prieplaukoje prieš pat laivui išplaukiant. Visų veidai toje nuotraukoje linksmi, visi šypsosi ir džiaugiasi gyvenimu.

Gyventojų integracija vyko pamažu, nors iš pradžių Mazovijos papročių konfrontaciją su perdėtu žmonių iš anapus Bugo upės kuklumu būdavo be galo juokinga stebėti. Pavyzdžiui, Gienia ilgai atminty išlaikė tokį nemalonų nutikimą: kai viena pažįstama iš buvusios Kongresinės Lenkijos pabučiavo ją į skruostą, mergina iš Polianų atšoko nuo tos begėdės lyg elektos srovės nukrėsta ir išplūdo nustebusią mazovietę kiaule.

Laisvės svaigulys, nuotaika it šampanas skatino mylėti ir jungtis į poras. Tad netrukus daugybė jaunų žmonių susituokė, paskui gimė ir daug vaikų.

Būk aktyvus!


Šaltinis: Nachkriegsalltag in Ostpreußen. Erinnerungen von Deutschen, Polen und Ukrainern, hrsg. von Hans-Jürgen Karp und Robert Traba (Zeitschrift für die Geschichte und Altertumskunde Ermlands, Beiheft 16), Münster 2004, p. 433–434.