Idealaus sėkmingų ir galingų Prūsijos valdovų paveikslo vokiškuose vadovėliuose ilgai nebuvo įmanoma nė pajudinti. O gal vis dėlto? Pirmaisiais Veimaro Respublikos metais bent jau vienas autorius atskleidė prieštaravimą: nors absoliutinė valstybė ir buvo laikoma istoriškai neišvengiama, bet Prūsijos luomų sukilimas kovoje už senąsias teises ir laisves irgi kėlė simpatiją.
Kad galėtų išlaikyti stiprią ir kovingą kariuomenę, Frydrichui Vilhelmui reikėjo pakankamų ir nuolatinių valstybės pajamų. Tačiau tam pasipriešino krašto luomai, kurie dar valdant jo pirmtakams buvo gavę plačias teises ir dabar nenorėjo jų prarasti; Prūsijos krašto luomai, stengdamiesi neleisti jam pernelyg sustiprinti savo galios, net užmezgė ryšius su Lenkija. Šiose kovose sprendėsi klausimas, ar atskiros kurfiursto valdomos šalies dalys apsijungs į vieną valstybę, ar valstybė ir toliau liks susikaldžiusi. Kurfiurstas ėmėsi griežtų veiksmų, griežčiausiai pasielgė Prūsijoje: Karaliaučiaus suolininkas Hieronymas Rothas, narsus kovotojas už, jo įsitikinimu, luomams priklausančias teises, buvo suimtas ir mirė kalėjime; pulkininką von Kalcksteiną, Varšuvoje rezgusį prieš jį pinkles, įsakė ten suimti, atgabenti į Prūsiją ir nukirsdinti.
Šaltinis: Neubauer, Friedrich: Grundzüge der Geschichte für höhere Lehranstalten, Teil 4: Vom Westfälischen Frieden bis zum Wiener Kongreß, für die Mittelstufe, Halle/Saale 21925, p. 10–11.