Griaunami paminklai
Nugriauti paminklai kaip laisvės ir revoliucijos ženklas – toks paveikslas iškyla mums prieš akis. Politinės permainos Rytų ir Vidurio Europoje 1989/91 metais, Berlyno sienos nugriovimas, o taip pat „Arabų pavasaris“ ir kiti naujausiųjų laikų įvykiai dažnai vyko kartu demontuojant simboliškus buvusios diktatūros paminklus. Tačiau ne visuomet tie, kurie griauna paminklus, galvoja apie laisvę. Per abu pasaulinius karus, kai daugelyje Europos šalių buvo perbraižytos valstybių sienos, paminklai buvo griaunami siekiant pakeisti vieną nacionalinę tradiciją kita. Nuotraukoje matome Vokietijos imperatoriaus Vilhelmo I paminklinę statulą ir Vokietijos nacionalinį paminklą Borussia. Jos buvo atidengtos Klaipėdoje 1896 ir 1907 metais. Kai po Pirmojo pasaulinio karo miestą užėmė Lietuva, šie paminklai buvo nugriauti pirmą kartą. 1939 metais, kai nacionalsocialistai Klaipėdą susigrąžino „atgal į Reichą“, paminklai vėl buvo atstatyti. 1945 metais, į šiaurinę Prūsų žemę įžygiavus kariniams sovietų daliniams, šios nacionalinės statulos buvo nuverstos dar kartą, tąsyk galutinai.
Šaltinis: Demontierte Denkmalfiguren in Memel, slajd, przed 1939 r.
Herder-Institut Marburg, Bildarchiv, nr inwentarzowy: 6c 737