Kitaip negu 1410 metais, 1914-aisiais ties Tanenbergu įvykusiame mūšyje rusų kariuomenė patyrė triuškinantį pralaimėjimą. Tiesa, rusiškų vadovėlių autoriai teigia, kad net ir pralaimėjimas turėjo ypatingą prasmę.
Rusų armijos, vadovaujamos generolų P. K. Rennenkampfo ir A. V. Samsonovo, iš dviejų pusių įsiveržė į Rytų Prūsiją. Iš pradžių žygiavimas į Rytprūsius vyko sėkmingai, bet nekoordinuotai. Vokiečiai, prie Paryžiaus ties Marnos upe stovėję vos kelias valandas, buvo priversti perkelti reikšmingas karines pajėgas į Rytus. Rugpjūčio pabaigoje Antroji Samsonovo armija patyrė triuškinantį pralaimėjimą ties Tanenbergu, ir Samsonovas nusižudė. Pagrindinė pralaimėjimo priežastis, be karinio pobūdžio klaidų, buvo ta, jog itin skubėta padėti sąjungininkams. Samsonovas pražuvo su savo armija, kad išgelbėtų Prancūziją ir Europą.
Šaltinis: Островский Вaлерий П., Уткин Алексей И.: История России. XX век. 11 класс. Учебник для общеобразовательных учебных заведений, Москва 1995, p. 117–118.