Vyskupų kelias
Varmėje gyveno vokiečiakalbiai ir lenkakalbiai katalikai, vyskupai buvo ir lenkai, ir vokiečiai. Užuot ieškojus vienijančio prado bendrame krikščionių tikėjime, XIX ir XX amžiuje, nacionalistinių judėjimų laikais, buvo imta aukštinti vienokią arba kitokią etninę priklausomybę ir priešpastatyti ją kitoms. Simbolinis įspūdingas šio reiškinio posūkis: vietiniams istorikams ir bažnyčios atstovams bendradarbiaujant su Purdos bendruomene (Olštyno vaivadija) paskutinį XX amžiaus dešimtmetį pradėtas vykdyti projektas „Vyskupų kelias“. Palei kelią, kuriuo naujai išrinktieji vyskupai peržengdavo savo vyskupystės sieną, kasmet rengiama iškilminga ceremonija, kurios metu statomi paminkliniai akmenys Varmės vyskupams – tiek lenkų, tiek vokiečių, tiek kitos tautybės. 2014 metais buvo atidengtas paminklinis akmuo ligšiol vieninteliam Varmės vyskupui, kuris vėliau daug pasiekė Romoje: italui Enėjui Silvijui Piccolominiui (Enea Silvio Piccolomini). Jis, Pijus II, 1458 metais buvo išrinktas popiežiumi.
Šaltinis: Vyskupų kelias, fotografė: Izabela Lewandowka, Olštynas, 2014 metai
Plan Derer im Litthauschen zu erbauenden neuen Kirchen, in: Geheimes Staatsarchiv Preußischer Kulturbesitz, Berlin: XX. HA: Staatsarchiv Königsberg Rep. 8, Abt. VI, Nr. 3 Bd. 1, Bl. 7–13. (Acta wegen des Littauischen Kirch- und Schulwesens)