Senosios Europos visuomenės sąranga dažnai vaizduojama kaip statiška. Valstiečiai, kilmingieji arba amatininkai sudarė savo luomus ir savąjį statusą perduodavo vaikams. Tačiau nejaugi nebūta galimybių iškilti? Politiniame testamente, surašytame 1567 metais, kunigaikštis Albrechtas Brandenburgietis suformulavo idėją, kurį skamba labai šiuolaikiškai: karjera per mokslą, ir taikė tą būtent „nevokiečiams prūsams“.
Geheimes Staatsarchiv Preußischer Kulturbesitz, Berlin, XX. HA, Historisches StA Königsberg, Schieblade LXIX 2.
Paskui šioji Prūsų žemė kai kuriose vietovėse buvo užimta ir apgyventa nevokiečių prūsų, tačiau mūsų laikais niekaip nebuvo galima rasti sielovadininkų, kurie būtų mokėję nevokiečių prūsų kalbą, tad savo tarnystėje šie turėjo pasitelkti tolkus, o tai buvo sunku, kėlė rūpesčių, buvo pavojinga ir kenksminga, tačiau tas trūkumas, mūsų manymu, buvo sąlygotas tuo, kad prūsai savo vaikų iki tol negalėjo leisti į mokyklas dėl to, kad jie turėjo atlikti baudžiavą, ir niekas negalėjo išsilaisvinti nuo ponų valdžios, o kadangi mes siekiame tokią didelę žalą ir stoką ištaisyti, rodydami savo malonę ir meilę, kurią skiriame šiai žemei, šiuomi kunigaikštiška galia visus prūsus, kurie mūsų kunigaikštystėje yra mūsų valdiniai, norime išlaisvinti nuo tarnystės valdovams, kilmingiesiems ar miestuose gyvenantiems ir ją panaikinti, tačiau skirtingai: tie, kurie vyksta studijuoti ir paskui stengiasi būti naudingi bažnyčioje, mokyklose arba kitose pasaulietinėse įstaigose, tampa ir lieka laisvi ir patys, ir jų ūkiai, bet tie, kurie nesistengia panaudoti, ką studijavę, lieka laisvi tik patys, bet ne jų ūkiai.
Pastaba: tolken = vertėjai
Iš tikrųjų prūsai XVI amžiuje išlaisvinami nebebuvo.
Šaltinis: Testament Herzog Albrechts von 1567, in: Almut Bues und Igor Kąkolewski (Hrsg.): Die Testamente Herzog Albrechts von Preußen aus den sechziger Jahren des 16. Jahrhunderts [Deutsches Historisches Institut Warschau, Quellen und Studien, Bd. 9], Wiesbaden 1999, p. 198–199.