Žiūrint iš Vidurio Europos Prūsų žemė yra toli Europos šiaurės rytuose, kone Sibire. Senesni vokiški vadovėliai uoliai išnaudoja nesvetingų klimatinių Prūsų žemės sąlygų vaizdinį, mat tuo siekia praturtinti savo istorijas, pavyzdžiui, apie Žiemos mūšį Mozūrijoje per Pirmąjį pasaulinį karą 1915 metais arba apie tai, kaip Prūsijos karalienė Luizė bėgo nuo Napoleono dalinių 1807-aisiais.
(1) Ežerai tvirtai užšalę, dangaus žydrynė net spindi, švilpia ledinis vėjas.
(2) Nors ir šėlo pūga, pūtė ledinis rytys, vokiečių pulkai rengėsi triuškinančiai atakai. Vežimai ir pabūklai buvo sustatyti ant rogių pavažų, bet vis tiek jie dažnai strigdavo pusnyse. Kai dieną spigino 15˚C, o naktimis – 25˚C šaltis, vairuotojams nušaldavo ir rankų, ir kojų pirštai. Kariai plumpino per lig kelių siekiančias pusnis. […] Paskui oras persimainė. Pūdymai virto gleize ir purvyne. Patižusiuose keliuose vežimai strigo, lietus pylė kaip iš kibiro. Pirmyn!
(3) Tuomet buvo gauta žinia, kad priešas ketina pulti ir Karaliaučių. Serganti karalienė, pati apie save sakiusi, jog „mieliau atsiduotų Dievo, bet ne į žmonių rankas“, liepė nunešti ją į karietą ir vidury šaltos žiemos, pučiant žvarbiam vėjui išvyko į trijų dienų kelionę per Kuršių nerijos kopas, siaurą žemės ruožą tarp jūros ir Kuršių marių. Ji nakvojo kaimiečių gryčiose, pro kurių suskilusius langus ant jos lovos tikriausiai krito sniegas.
Šaltinis: Otto Lankes. Deutsche Geschichte. Bd. 4. Vom Zweiten zum Dritten Reich. Bamberg – München – Berlin, 1938, p. 130.
Šaltinis: Walther Gehl. Geschichte. 5. Klasse. Oberschulen, Gymnasien und Oberschulen in Aufbauform. Von der Gründung des Zweiten Reiches bis zur Gegenwart. Breslau, 1939, p. 82.
Šaltinis: Karl Lorenz. Lehrbuch der Geschichte für die Unterstufe höherer Lehranstalten. Teil 2. Die Neubildung der europäischen Kulturwelt durch Christentum und Germanentum (Das Mittelalter). München 101922, p. 45.