Kodėl 1410 metais dar nebuvo pabaiga?
Dažnai keliamas klausimas, kodėl toks aiškus ir katastrofiškas Vokiečių ordino pralaimėjimas 1410 metais jungtinei lenkų ir lietuvių kariuomenei iš karto nesužlugdė Ordino valstybės. Nos didysis magistras Ulrichas von Jungingenas ir kiti aukštakilmiai Ordino riteriai kovoje žuvo, o lenkų ir lietuvių kariuomenės atėmė Vokiečių ordino vėliavas, kurias nugabeno į savo sostines Krokuvą ir Vilnių (pagal Viduramžių sampratą tai reiškė didžiulę pralaimėjusiųjų gėdą), bet, karinės taktikos požiūriu, kalba ėjo apie mūšį atvirame kovos lauke. Lenkų ir lietuvių kariuomenės tik laikinai užėmė nedidelę dalį Vokiečių ordino pilių, kurių gausybę matome šiame žemėlapyje.
Tačiau po pralaimėto 1410 metų mūšio Ordinas nebeįstengė atsigauti, mat šiam mūšiui teko surinkti samdytinių kariuomenę, o jai išlaikyti reikėjo pinigų. Bandymas karo išlaidas perkelti ant pavaldinių, miestiečių ir valstiečių, pečių, padidinant mokesčius ir duokles, Prūsų žemėje po kelių dešimtmečių baigėsi didžiuliu sukilimu prieš Vokiečių ordiną.
Šaltinis: Prof. Koch: Karte der Burgen und Städte im Lande der deutschen Ordensritter (Vokiečių ordino riterių krašto pilių ir miestų žemėlapis), Tilžė, 1927.
Herderio institutas Marburge, Žemėlapių rinkinys, Inv. Nr.: K 6 VII A 1a.