Apie prūsus, kurių vardą pasirinkome Prūsų žemei įvardinti, ilgai turėta nedaug žinių. Nors nemažai viduramžiais užrašytų tekstų ir kronikų pateikia duomenų apie prūsus, tačiau platesnės visuomenės žinios apie juos dažniausiais apsiribodavo skaitinių knygomis su fantazijos kupinomis senųjų prūsų legendomis. Spekuliatyvi buvo ir daugelio vadovėlių informacija apie prūsus. Skaityk toliau

Senoviškos prūsų bobos

Šiuolaikinės prūsų bobos

Praleista galimybė

Išlaikę pranašumą net ir pralaimėję: taip viena nepriklausomos Lietuvos tarp dviejų pasaulinių karų vadovėlio autorė nori matyti prūsus, lietuvių protėvius (o gal net jau ir lietuvius?) Šiaip ar taip, Ordino riteriams dar sykį pasisekė… Atidaryti šaltinį

Ko niekada nebuvo atlasuose

Savotiški, bet draugiški žmonės

Adomas Brėmenietis, kuris gyveno XI amžiuje, savo kronikoje pasakoja Brėmeno ir Hamburgo vyskupijų istoriją, kurios anuomet užsimojo atversti į krikščionybę Šiaurės Europą. Jis aprašė daugybę įvairiausių „pagoniškų“ gyventojų grupių šiauriniuose ir Baltijos jūros regionuose. Taip plačiai lygindamas regionus, prūsus jis įvertino gana palankiai. Atidaryti šaltinį

Tiesiog nepataisomi

Petras Dusburgietis XIV amžiuje buvo tam tikra prasme Vokiečių ordino namų ir dvaro istorikas. Savo kronika jis siekė pateisinti Ordino viešpatystę Prūsų žemėje, o tai pastebimai įtakojo prūsų vaizdavimą. Paprasčiausiai šiuos žmones reikėjo atversti į krikščionybę… Atidaryti šaltinį

Taiki alternatyva?

Neužilgo po to, kai Vokiečių ordinas atsikraustė į Prūsų žemę, 1249 metais tarpininkaujant popiežiui pasirašė su prūsais Christburgo sutartį. Ši sutartis skamba kaip persmelkta taikos siekio, ji turėjo atnešti prūsams taiką, tačiau tik su sąlyga, kad šie taps krikščionimis, be to, sutartis buvo skirta tik kai kurioms prūsų etninėms grupėms. Tad kruvina kova tarp misionierių ir jiems besipriešinančiųjų netrukus vėl atsinaujino. Atidaryti šaltinį

Germanų žemė?

„Mūsų“ prūsai – jotvingiai

Truso – išnykęs miestas

Dešimt Dievo įsakymų prūsiškai