Prūsų žemė per šimtmečius išgyveno daugybę gyventojų atsikraustymų ir išsikraustymų ir tai tęsiasi ligi šių dienų. Kaip pavyzdį galima paminėti viduramžiais vykusį vokiečiakalbių žmonių persikėlimą į rytinius Europos regionus, zalcburgiečių atsikraustymą į Prūsiją XVIII amžiuje arba XIX amžiuje prasidėjusį kraustymąsi iš Rytų į Vakarus. Iki šiol jaučiamos Antrojo pasaulinio karo pabaigoje prasidėjusio bėgimo iš šalies, tremties ir perkraustymo pasekmės. Skaityk toliau

Mokykla su migracijos fonu

Visa kur – kieme per pertraukas, mokyklos šventėse, klasėse, mokytojų ar tėvų susirinkimuose – šeštojo dešimtmečio Varmijoje ir Mozūrijoje susirinkdavo marga bendruomenė. Mokytojo žmona Irmgard Rohra prisimena ne tik nuo 1945 metų atkeliamus lenkus ir užsilikusius vokiečius, bet ir ukrainiečius, lietuvius, dar vėliau iš Sovietų Sąjungos perkraustytus lenkus, kurie neretai rusiškai kalbėdavo geriau nei lenkiškai. Atidaryti šaltinį

Svajonių šalis – Vakarų Vokietija

Iš daugybės pasakojimų apie vokiečių gyventojų bėgimą ir trėmimą sužinome apie staigią ir prievartinę gimtinės netektį Antrojo pasaulinio karo pabaigoje. Dažniausiai tokie pasakojimai baigiasi penktojo dešimtmečio pabaigoje. Iš akių visiškai išleidžiama ta aplinkybė, kad Prūsų žemėje dar gyveno daugybė žmonių, kuriems buvo sunku apsispręsti, ar jie vokiečiai, ar lenkai. Tačiau nuo šeštojo dešimtmečio Vokietijos Federacinė respublika jiems ėmė atrodyti vis patrauklesnė. Lenkijos valdžios reakcija į tai buvo bejėgiška. Atidaryti šaltinį

Iš Sovietų Sąjungos platybių į Kaliningradą

Šiaurinė Prūsų žemės dalis nuo 1945 metų priklausė Sovietų Sąjungai. Po to, kai didžioji dalis vokiečių gyventojų pabėgo, buvo ištremti arba perkelti į Vokietiją, sovietų valdžiai rūpėjo kuo sparčiau apgyvendinti šią sritį. Kokių motyvų vedini sovietiniai piliečiai vyko į Kaliningradą? Ką jie patirdavo atvykę? Kaip klostėsi neįprastas bendrabūvis žmonių, suvažiavusių iš įvairiausių Sovietų Sąjungos kampelių? Atidaryti šaltinį

Čia mes neišlipsime!

Gimtinės jie nepaliko savo noru, o apgyvendinti naujoje vietoje patyrė dar ir nemalonių netikėtumų: grupė lenkų persikėlėlių iš Volynės, kuri nuo 1944 metų priklausė Sovietų Sąjungai, Prūsų žemėje net nenorėjo lipti iš traukinio. Atidaryti šaltinį

„Užšaldytas“ žemėlapis

Kitaip nei tikėtasi

Identitetas ir priklausymas kuriai nors grupei nėra tvirtai apspręsti visam laikui. Tą patyrė, pavyzdžiui, vietiniai (autochtonai) varmiai ir mozūrai, kurie paprastai nelaiko savęs nei vokiečiais, nei lenkais. Gausioms visuomenėms nėra lengva tą suprasti, net ir vadovėlių autoriai stengiasi pateikti paaiškinimų. Atidaryti šaltinį

Kas čia persikrausto?

„Rytų Prūsijos tragedija“

Nesidairyti atgal