Daugumos Prūsų žemės gyventojų, išskyrus prūsus, taip pat ir žydų, istorija visų pirma yra migracijos istorija. Skaityk toliau

Išgyventi Sovietų Sąjungoje

Prūsų žemė – balta dėmė

Apsilankymas senojoje gimtinėje – kiek kitaip

Paskutinio XX amžiaus dešimtmečio pradžioje, kai buvo atvertos Vidurio ir Rytų Europos sienos, daugybė vokiečių išsiruošė aplankyti senosios savo gimtinės, kurią jiems teko prievarta palikti po 1945 metų. Vienoje iš tokių turistų grupių – Gumbinėje (Gumbinnen, dab. Gusevas) gimęs Jerry Lindenstrausas ir jo sūnus Leslie. Jų, JAV piliečių žydų, požiūris kiek kitoks. Atidaryti šaltinį

Grėsminga pragaištis vis arčiau

Prūsų žemėje žydai pradėti engti ne tik tada, kai nacionalsocialistai 1933 metais paėmė valdžią į savo rankas. Per konferenciją, vykusią 1934 metais, Rytų Prūsijos žydų bendruomenių atstovai apgailestavo dėl jau gerą dešimtmetį trunkančios žydų emigracijos iš šio regiono ir juos apėmusio jausmo, kad ateitis nėra užtikrinta. Atidaryti šaltinį

Reicho pogromo naktis

Neįtikėtinas siaubas po 1938 metų nakties iš lapkričio 9-osios į 10 dieną: viena po kitos griaunamos sinagogos, plėšiamas žydų turtas, išžudyta 400 žmonių – taip Trečiajame Reiche antisemitinis smurtas žengė ant naujos eskalavimo pakopos. Apie tai, kas įvyko Karaliaučiuje, pasakoja žurnalistas Ludwigas Goldsteinas. Atidaryti šaltinį

Pralaimėjo visi

Reicho pogromo naktį ir nacių persekiojimą Lietuvos valdomo Klaipėdos krašto žydai lig tol išgyveno tik iš tolo. Tačiau 1938 metų pabaigoje baimė, kad šis kraštas bus prijungtas prie Trečiojo Reicho, ėmė įgauti gana konkretų pavidalą, ir daugybė žydų pradėjo rengtis emigracijai. Generalinio Vokietijos konsulato Klaipėdoje referentams teko pripažinti, kad žydų emigracija pastūmėjo ekonominį Klaipėdos krašto gyvenimą į sunkią krizę. Atidaryti šaltinį

Gūdi provincija ar miestas-sodas?

Dabar sinagoga – muziejus

Dabar sinagoga – vieni griuvėsiai

Keliaujantis rabinas

Daugelis Vokietijos ir Vakarų Europos žydų nuo XIX amžiaus vis labiau tolo nuo žydų gyvenimo Rytų Europoje. Žiūrint iš Prūsų žemės viskas atrodė kiek kitaip. Pavyzdžiui, ten darbavosi rabinas Israelis Lipkinas, kuris, kaip rašo jo biografas, 1810 metais „gimė Žagarėje, Žemaitijos provincijoje Rusijoje (dabar tai Lietuva). Jis laikėsi viduramžiškos žydų tradicijos, kuri Rytų Europoje išliko ilgiau nei kur kitur: ilgus metus, o kartais ir visą gyvenimą trunkančių rabinų ir prekeivių kelionių. Atidaryti šaltinį

Kur tradicijos?

Karaliaučiaus žydų bendruomenė holokausto nepergyveno. Likę gyvi bendruomenės nariai apsigyveno JAV, Vakarų Europoje ir Izraelyje. Sovietiniame Kaliningrade žydai vis dėlto irgi gyveno. Tai buvo persikėlėliai iš Rusijos, Baltarusijos arba Ukrainos. Jų nebuvo daug ir jie dažniausiai tarpusavyje net nepalaikė ryšių. Žlugus Sovietų Sąjungai atsirado galimybė susitelkti į bendruomenę. Reikėjo apsispręsti, kurių tradicijų tęstinumo laikytis. Atidaryti šaltinį