Prūsų žemė – tai regionas, kuriame gyvuoja daugelis tikėjimų, tad ji gali būti pavyzdžiu, kaip patirta ir išgyventa įvairovė, nors ir ne visada nekonfliktiška, gali prisidėti prie vienybės ir susitelkimo. Skaityk toliau

Medžiotojų bažnyčia

Skaras ryšinčios moterys

Pamirštas Pirmojo pasaulinio karo priminimas

Bažnytinės giesmės kaip politinis signalas

Ką išgyveno vokiečiai, po 1945 metų pasilikę lenkiškoje Prūsijos žemės dalyje? Katalikų bažnyčios ministrantas Johannesas Gehrmannas pasakoja apie didžiulius pokyčius įvedus lenkų kalbą, lenkų kultūros tradicijas ir komunistinę sistemą. Atidaryti šaltinį

Vyskupų kelias

Ne itin sklandus susitikimas

Išvykti ar pasilikti? Toks klausimas po 1945 metų kėlė nerimą daugybei varmiečių ir mozūrų. Įtampos ir konfliktų dėl to netrūko ir bažnytinėse bendruomenėse. Apie tai pasakoja Ernstas Langkau išvykdamas iš Lenkijos aštuntajame dešimtmetyje, o taip pat ir dar sykį apsilankęs laivoje Lenkijoje paskutiniame XX a. dešimtmetyje. Atidaryti šaltinį

Tikėjimo išpažinimas komunizmo laikais

Išpažinti savąjį tikėjimą sovietinių laikų Prūsijos krašte nebuvo savaime suprantamas dalykas. Vis dėlto būta atskirų nedidelių patalpų, kurias įvairių tikėjimų žmonės įstengė naudoti savajam tikėjimui praktikuoti. Atidaryti šaltinį

Koplytėlė ankstyvųjų naujųjų laikų religiniuose karuose

Ankstyvieji naujieji laikai tikybos požiūriu buvo labai neramūs. Vienoje Prūsijos žemės dalyje, Prūsijos kunigaikštystėje, 1525 metais buvo įvestas protestantų tikėjimas. Tuo tarpu Varmė liko katalikiška kaip ir Lenkijos-Lietuvos valstybė, nors ir čia būta stiprios protestantų įtakos. Kaip tokia religinė painiava galėjo pasirekšti atskirose vietovėse, rodo koplytėlės ties Tilže istorija. Atidaryti šaltinį

Atgaivinta tolerancija

Ilgą laiką frontai buvo aiškūs, juolab vadovėliuose: nuo Reformacijos įvedimo 1525 metais katalikiškajai Lenkijai priešpriešais stojo protestantiškoji Prūsija. Tik tada, kai XIX ir XX amžiuję kilęs nacionalinis įkarštis kiek atslūgo, religinė tolerancija vėl tapo išeities tašku, nuo kurio įmanoma permąstyti Vidurio Europos šalių kaimynystės istoriją. Atidaryti šaltinį

Tarptautinė pagalba atkuriant bažnyčias

Daugybė dvasininkų iš Vokietijos, Lietuvos, Lenkijos ar Baltarusijos, kurie po Sovietų Sąjungos griūties mori bendradarbiauti atstatant religines bendruomenes ir įstaigas Kaliningrado srityje, darbuojasi tame krašte nuolat arba ten dažnai lankosi. Apie katalikiškų bendruomenių atsikūrimo pradžią pasakoja kunigas Anupras Gauronskas. Atidaryti šaltinį