Apie šią svetainę

„Prūsų žemė“ Nauji keliai į beveik užmirštą kraštą yra skaitmeninis mokomasis daugiakalbis šaltinių rinkinys, skirtas mokiniams nuo 14 iki 18 metų, itin besidomintiems istorija.

 

Sukūrimo istorija:

Iš pradžių buvo mokykliniai vadovėliai. Georgo Eckerto institutas – Leibnizo institutas, Tarptautiniai vadovėlių tyrimai (Georg-Eckert-Institut – Leibniz-Institut für internationale Schulbuchforschung) Braunšveige kartu su Varmijos ir Mozūrijos universiteto Olštyne (Uniwersytet Warmińsko-Mazursky w Olsztynie) Istorijos ir tarptautinių santykių institutu (Instytut Historii i Stosunków Międzynarodowych) vykdė Vokietijos mokslinių tyrimų draugijos (Deutsche Forschungsgemeinschaft – DFG) ir Lenkijos Mokslo ministerijos remiamą projektą, kurio metu buvo išanalizuota, kaip vadovėliuose pateikiama medžiaga apie buvusią Rytų Prūsiją, padalintą ir tik atmintyje išlikusį regioną (http://www.v-r.de/de/title-0-0/das_pruzzenland_als_geteilte_erinnerungsregion-1032965).

Pirmajame etape buvo atlikta tarptautinė lyginamoji atminties kultūrų ir identiteto konstruktų analizė keturių šalių – Vokietijos, Lenkijos, Lietuvos ir Rusijos – vadovėliuose kaip medijose nuo XX amžiaus pradžios iki šių dienų. Be to, Prūsų žemės projektas nagrinėjo klausimą, kokių galimybių, bandant naujai perteikti Europos istoriją, galėtų slypėti tokiame daugiakultūriame, vienos valstybės sienas peržengiančiame regione.

Antrajame etape projektas prisiėmė iššūkį skleisti mokslo žinias švietimo bendruomenei ir pradėjo rengti valstybių sienas peržengiantį daugiakalbį skaitmeninį mokomąjį šaltinių rinkinį, skirtą vidurinio ugdymo pakopos (ISCED 3 lygmens) mokiniams Vokietijoje, Lenkijoje, Lietuvoje ir Rusijoje.

 

Temos:

Šis skaitmeninis šaltinių rinkinys pristato Prūsiją dešimtyje temų, kurios struktūriškai ir kultūros istorijos požiūriu neturi nei ypatingų nacionalinių, nei etninių konotacijų. Tais atvejais, kai remiamasi nacionaliniais ir etniniais interpretacijų pavyzdžiais, tai daroma suvokiant, kad ilgus metus gyvavusius naratyvus derėtų ne ignoruoti, o kritiškai išanalizuoti ir dekonstruoti.

Tyrimo objektas – Šiaurės Rytų Europos regionas, kuriam būdingos ne vien įvairialypės kultūrinės ir daugiaetninės tradicijos, bet ir tarpusavyje konkuruojančios nacionalinės pretenzijos. Vokiečiai šį regioną vadina Rytų Prūsija (Ostpreußen), lenkai – Varmija ir Mozūrija (Warmia i Mazury), lietuviai – Klaipėdos kraštu arba Mažąja Lietuva, o rusai – Kaliningrado kraštu (Oblastʼ Kaliningrad). Ar visuomet visi turi galvoje tą patį? Galimą atsakymą rasite čia (Link: Wo liegt das „Pruzzenland“). Temos išsirutuliojo iš dalies iš minėtos lyginamosios vadovėlių analizės, iš dalies buvo parinktos atsižvelgiant į aktualius bendruosius istorijos mokslo ir kultūrologijos klausimus: 1) Prūsai, 2) 1410 metai, 3) Migracija, 4) Religija, 5) Asmenybės, 6) Gyvenamieji pasauliai, 7) Miestai, žemė, upės, 8) Vyrai ir moterys, 9) Laisvė ir 10) Žydai. Kai kurios iš pasirinktų temų iki šiol visai neaptartos vadovėliuose arba net ir istoriškai netyrinėtos, tad šis skaitmeninis mokomasis šaltinių rinkinys yra inovatyvus, nes jame pateikiama daugiau medžiagos, palyginus su naratyvo ir interpretacijų tradicijomis.

Naujųjų laikų istorijai šiame šaltinių rinkinyje skiriama daugiau dėmesio negu daugelyje ligi šiol parengtų Prūsų žemės apžvalgų (išskyrus temas Prūsai ir 1410). Ilgą laiką Vokietijoje buvo įsitvirtinusi istoriografinė tradicija aptarti Prūsų žemės istoriją kaip vokiškojo regiono praradimo istoriją; paprastai naratyvas baigdavosi 1945 metais. Komunistiniais laikais Lenkijoje, Lietuvoje ir Rusijoje regioninės istorijos tyrinėjimai buvo marginalizuojami, tad tik įvykus politinėms permainoms mokslininkams ir pilietinės visuomenės veikėjams pavyko centralistinį ir pabrėžtinai nacionalinį požiūrį į regioninę kultūrą, literatūrą ir istoriografiją pakylėti iki daugiasluoksnės kurio nors regiono multietninio paveldo sampratos. Prūsų žemės atveju kaip pavyzdį reiktų paminėti kultūrinę bendriją „Borussia“ Olštyne, kurios devizas – atviras regionalizmas, arba Jurijaus Kostiašovo žodinės istorijos projektą (Oral History-Projekt), kurio metu dokumentuojama į Kaliningrado sritį po 1945 metų persikėlusiųjų patirtis. Lietuvos istorikai pastaraisiais metais išleido eilę įspūdingų foto albumų apie XX amžiaus Klaipėdos krašto istoriją. Lenkų sociologas Andrzejus Saksonas neseniai paskelbė darbą apie visą Prūsų žemę po 1945 metų.

Dešimt šio šaltinių rinkinio temų neretai turi sąlyčio taškų, o kartais ir kertasi viena su kita. Štai tema Žydai nagrinėja visus žydų gyvenimo ir istorinės patirties parametrus, religija – tik vienas iš šios temos komponentų. Ir atvirkščiai: temoje Religija apžvelgiamas šio regiono religinio gyvenimo pliuralumas ir diversiškumas. Panašiai yra ir temoje Gyvenamieji pasauliai, kurioje labiau atsižvelgiama į ikimoderniųjų laikų žmogaus santykį su gamta, o temoje Miestai, žemė, upės nuolat figūruoja ir veikiantys, interpretuojantys žmonės.

Šis mokomasis skaitmeninis šaltinių rinkinys suteikia galimybę naujai pažvelgti į Prūsų žemės regiono istoriją per dešimtį moksliškai parengtų temų. Tai būtų buvę neįmanoma be šaltinių, kurie leidžia atskleisti naują, santykių ir sąsajų istorija paremtą ir įsitvirtinusiam nacionaliniam naratyvui priešingą požiūrį.

 

Šaltiniai:

Dešimt temų sukonstruotos taip, kad kuo tolygiau perteiktų vokiečių, lenkų, rusų ir lietuvių požiūrius. Dauguma kai kurių temų, pvz., Žydai, Gyvenamieji pasauliai arba Miestai, žemė, upės, šaltinių nepriskirtini nei kuriai nors tautai, nei etnosui.

Čia ryškėjantis šaltinių pasirinkimo principas yra atsakymas ilgą laiką istoriografijoje ir vadovėliuose buvusiai įprastai praktikai suabsoliutinti savą, nacionalinį požiūrį. Šiaip ar taip, sunku būtų vienareikšmiškai atsakyti į klausimą, kokie nacionaliniu arba etniniu požiūriu identifikuojami veikėjai kurio metu ir kuriuo mastu įtakojo Prūsų žemės istoriją. Dar istorikas Hartmutas Boockmannas atkreipė dėmesį į tai, kad prieš Antrąjį pasaulinį karą susiklosčiusius nacionalinius santykius beceremoniškai suprojektuoti į ankstesnius laikus yra anachronistiška.

Šiame šaltinių rinkinyje yra apie 120 šaltinių, maždaug po dvylika kiekvienai temai. Šaltiniai yra įvairių tipų: tekstai, nuotraukos, žemėlapiai, garso ir vaizdo įrašai. Šis šaltinių rinkinys savitas tuo, kad šaltiniais laikomi ir iš vadovėlių paimti tekstai, žemėlapiai arba nuotraukos. Čia taikomas istorinis ir kultūrologinis Georgo Eckerto instituto – Leibnizo instituto, Tarptautiniai vadovėlių tyrimai mokslinių tyrimų principas, pagal kurį vadovėliai funkcionuoja kaip atminties kultūrų ir identiteto konstruktų objektas ir atspindys. Šaltiniai surinkti iš bibliotekų, archyvų ir muziejų, vadovėlių, spausdintų šaltinių rinkinių ir mokiniams patrauklių ir suprantamų publikacijų internete, kurias reikėjo įdėmiai įvertinti ir suklasifikuoti moksliniu ir didaktiniu požiūriu. Šis skaitmeninis šaltinių rinkinys nesiekia kuo išsamiau dokumentuoti kurį nors konkretų šaltinių sąvadą, kaip tai yra būtina rengiant mokslines šaltinių publikacijas. Jo tikslas yra veikiau paskatinti įsigilinti į daugiataučio Europos regiono istoriją ir kultūrą lyginant, daugiaperspektyviškai ir sąveikos istorijos požiūriu. Šia prasme į Prūsų žemės svetainę reikia žiūrėti ne kaip į užbaigtą, statišką darbą, o kaip į kvietimą visiems susidomėjusiems prisidėti prie šio skaitmeninio šaltinių rinkinio tobulinimo komentarais, mintimis ir pastabomis (Link auf Kontakt).

 

Daugiakalbystė:

Visi šaltiniai buvo suskaitmeninti ir išversti į vokiečių, lenkų, rusų ir lietuvių kalbas. Šio šaltinių rinkinio daugiakalbiškumas yra vienas iš svarbiausių jo požymių, kuris Vokietijoje, Lenkijoje, Lietuvoje ir Rusijoje tarp švietimo medijų dar yra retas. Verčiant tekstus į kelias kalbas teko susidurti su nemažais iššūkiais: kuris nors šaltinis, komentaras arba įvadinis tekstas, jame pateikiamas požiūris arba įvykių aplinkybės vienų šalių mokiniams galėjo būti žinomas arba savaime suprantamas, o kitų šalių mokiniams tekstus reikėjo papildyti komentarais ir kontekstualizavimu. Jau kurį laiką humanitarai ir kultūrologai diskutuoja apie kultūrinių vertimo procesų reiškinį, mat vertimas reikalauja ne vien filologinio išsilavinimo: nagrinėjamas klausimas, kaip skirtingose istorinėse ir kultūrinėse terpėse susiformavusias reikšmes ir sąvokas galima išversti į kultūrinę ir politinę kitų šalių kalbą. Turint tai omeny šio skaitmeninio šaltinių rinkinio vertimams tenka ypatinga reikšmė. Visos trys vertėjos turi ne vien istorinį išsilavinimą, bet ir pačios išleido tiriamųjų atminties kultūrų, identiteto konstruktų ir istorijos reprezentacijos darbų. Buvo rastas būdas, kaip šiame skaitmeniniame šaltinių rinkinyje praktiškai įgyvendinti kultūrinius vertimo procesus. Vokietijos, Lenkijos, Rusijos ir Lietuvos mokiniams pateikiami visi parinkti šaltiniai ir juos papildantys tekstai. Šaltinius papildančiuose tekstuose reikiamose vietose įterpiamas kontekstualizavimas. Gali būti, kad naršydami po šaltinius ir tekstus mokiniai susipažins su kitokiu nei jiems įprasta požiūriu, tačiau šio šaltinių rinkinio rengėjai to ir siekia. Tik sudarant rubriką Skaityk toliau pragmatiškai stengtasi, kad mokiniams visų pirma būtų rekomenduojamos knygos ir nuorodos, kurias jie gali perskaityti gimtąja kalba. Nuorodose į specialiąją literatūrą pateikiami ir veikalai kitomis kalbomis. Daug kur šiame šaltinių rinkinyje mokiniai irgi susidurs su kitomis kalbomis, pavyzdžiui, vaizdo įrašuose ir žemėlapiuose buvo palikta originalo kalba, jie papildomi išverstomis transkripcijomis arba žemėlapių legendomis. Skaitmeninis šaltinių rinkinio formatas patogus ir pranašesnis už spausdintus tekstus tuo, kad leidžia šioje svetainėje pasirinkti norimą kalbą: vokiečių, lenkų, rusų arba lietuvių.

 

Didaktinė reikšmė:

Prūsų žemės istorija neįtraukta į mokymo planus nei Vokietijoje, nei Lenkijoje, nei Lietuvoje, nei Rusijoje (Link auf die Curricula Work Station). Daugelio Europos šalių švietimo sistemose regionų didaktika tik nežymiai įtraukta į mokymo programas, o jeigu ir įtraukta, tai tam skiriama vos nedaugelis valandų. Mąstant pozityviai, atsiveria galimybės inovatyvioms didaktinėms iniciatyvoms, kurios eksploratyviai atvers galimybes perpasakoti Europos istoriją.

Šis mokomasis skaitmeninis šaltinių rinkinys skirtas mokiniams nuo 14 iki 18 metų, kurie itin domisi istorija ir norėtų pasinaudoti šia svetaine rengdami referatus, specialius, konkursinius ir projektinius darbus, ruošdamiesi ekskursijoms ir klasės išvykoms.

Kiekvienos temos pradžioje pateikiamas tekstas su naujausiais mokslinių tyrimų rezultatais, o šaltiniai istoriškai arba metodiškai kontekstualizuojami papildant juos komentarais. Šio šaltinių rinkinio didaktinė medžiaga – tai pasiūlymai, kaip galima būtų dirbti su kuriuo nors šaltiniu (Būk aktyvus!), abėcėliškai ir pagal medžiagos pobūdį suskirstyta rodyklė. Rubrikoje Kur, tiesą sakant, toji Prūsų žemė? rasite chronologinę lentelę, kuri padės susiorientuoti, mat atskirų temų šaltiniai pateikiami ne chronologine tvarka. Paieškos funkcija nebuvo įdiegta – tai veikiau būtina mokslinėms šaltinių publikacijoms, mat tikimasi, kad mokiniai naudosis šia svetaine naršydami: pažindinsis su šaltiniais, o ne tikslingai ieškos kokių nors detalių.

 

Padėka:

Šio skaitmeninio mokomojo šaltinių rinkinio būtų buvę neįmanoma sudaryti be kolegų mokslininkų ir mokslinių institucijų pagalbos, bendradarbiavimo ir maloniai suteiktų publikavimo teisių. Visiems jiems nuoširdžiai dėkojame. Ypatingą padėką už tampresnį nei buvo galima tikėtis bendradarbiavimą reiškiame Herderio institutui Marburge, Rytų ir Vidurio Europos istorinių studijų centrui (Herder-Institut für historische Ostmitteleuropaforschung) su jo moksliniais rinkiniais (žemėlapiai, vaizdo dokumentų archyvas). Prie kiekvieno šaltinio nurodomi išsamūs bibliografiniai duomenys, archyvinė signatūra arba svetainės adresas.

 

Išleidimo duomenys:

Šis nekomercinis, tik švietimui skirtas skaitmeninis mokomasis šaltinių rinkinys parengtas pagal daugiaperspektyviškumo, daugiakalbystės ir atvirosios prieigos pricipus. Jį parėmė Vokietijos mokslinių tyrimų draugija (DFG), tad jis atitinka geros mokslinės praktikos standartus.

Koordinavo ir parengė didaktinę medžiagą: dr. Stephanie Zloch

Redagavo: Antigoni Loukovitou

Bendradarbiavo rengiant specialiąją ir didaktinę medžiagą: Prof. Dr. Gregorz Białuński, Marret Bischewski, Philipp Gajuk, Prof. Dr. Jan Gancewski, Miriam Körner, Dr. Kerstin von der Krone, PD Dr. Izabela Lewandowska, Dr. Robert Maier, Susanne Nikonorow, Dr. Dirk Sadowski, Dr. Maren Tribukait

Vertė: Dr. Ewa Herfordt (į lenkų kalbą), Vilija Gerulaitienė (į lietuvių kalbą), Dr. Oksana Nagornaja (į rusų kalbą)

Svetainės dizainą sukūrė: Christoph Schüssler (Link)

IT: Connecta (Link)